išpurėti

išpurėti
išpurė́ti intr. 1. pasidaryti papurusiam, išsiskleidusiam: Šparaginių kopūstų žiedynai nors užaugę didžiausi, bet dar neišpurėję sp. Išpurusios, išpurėtos paliko kvietkos, kaip nušalo iš nakties Šts. 2. pasidaryti puriam, iškorėti: Išpurė́jusi žemė Ėr. Ropė išpurė́jusi J.Jabl. Pyragas išpurė́jo, arba iškorėjo Bt. Pasidarė kai pūmena išpurė́jęs [medis] Sk. \ purėti; išpurėti; supurėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • išpurėti — vksm. Žẽmė išpurėjo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • purėti — purėti, ėja, ėjo intr. 1. darytis papurusiam, skleistis, šakotis: Purėti pradeda žiedai, t. y. tankūs lapai darosi, suskleida, sutankė[ja] J. Aš tave paimsiu, kai žydės, kai purės balti akmenėliai (iron. niekada) VD258. | refl.: Aguona purėjas,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • supurėti — intr. 1. suskleisti, sutankėti: Supurė[ja], t. y. suskleidžia, sutankė[ja] lapai J. 2. susmulkėti, subyrėti: Lengva dirbt: užėjai akėčiom, ir tuoj supurėjo žemė Gs. purėti; išpurėti; supurėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”